Literatūros sąrašas

Abaravičius G. 1996. Mošos (Naujasodų) pilkapyno kasinėjimai 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 77–78.

Abaravičius G., Remecas E. 1998. Tyrinėjimai Lietuvos didžiojo kunigaikščio Gedimino paminklo vietoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 294–298.

Almonaitis V. 1989. Didi Mažųjų Žinėnų senovė // Jonavos balsas. Jonava. Kovo 3 d.

Almonaitis V. 1993. Paminklas paskandintiems Vieškūnams // Kauno laikas. Kaunas. Vasario 19 d.

Almonaitis V. 1995. Paminklas paskandintiems Vieškūnams // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 4, p. 5.

Almonaitis V. 2003. Vokiečių Ordino Dubysos pilis // Seredžius. Vilnius, p. 102–114.

Almonaitis V. 2005. Laukuvos apylinkės kryžiuočių karo kelių aprašymų duomenimis // Laukuva. Vilnius. I dalis, p. 171-183, 876.

Andrašiūnaitė D. 1970. Rumbonių piliakalnio, Alytaus raj., gyvenvietės kasinėjimai 1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. Vilnius, p. 22–24.

Antanavičius J. 1972. Kejėnų (Raseinių raj.) pilkapių ir senkapio kasinėjimai 1970 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, p. 51–56.

Asadauskas A. 1992. Greižėnų plokštinis kapinynas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 86–89.

Asadauskas-Žvirblis A. 1992. Greižėnų plokštinis kapinynas // Nemuno delta. Tyrimai ir atradimai. Dauglaukis. Antras numeris, p. 7–37.

Augustinavičius R., Dakanis B., Kurila L. 2002. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Marijampolės ir Vilkaviškio rajonuose // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 231–233.

Avižonis K. 1927. Kelios istorinės Lietuvos vietos. Kaunas (perspausdinta: Avižonis K. Rinktiniai raštai. Roma, 1982. T. III, p. 211–232).

 

Balčiūnas D. 2002. Karmėlavos piliakalnio papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 41–42.

Balčiūnas J. 1990. Šalčininkų ir Varėnos rajonų paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 181–183.

Balčiūnas J. 2000. Naujas piliakalnis Švenčionių rajone // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 83–84.

Balčiūnas J., Dakanis B. 1986. Ignalinos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 110–113.

Balčiūnas J., Dakanis B. 1986b. Rokiškio rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 113–114.

Balčiūnas J., Dakanis B. 1988. Švenčionių rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 166–168.

Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A., Zabiela G. 1988a. 1986 m. žvalgyti paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 170.

Balčiūnas J., Dakanis B., Merkevičius A., Zabiela G. 1988b. 1987 m. žvalgyti paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 172–177.

Balčiūnas J., Dakanis B., Strazdas A. 1994. Archeologijos paminklų žvalgymas 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 278–292.

Balčiūnas J., Dakanis B., Zabiela G. 1988. Vilniaus miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas 1987 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 177–178.

Balčiūnas J., Merkevičius A., Zabiela G. 1986. Utenos rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 115–116.

Baliński M. 1850. Starożytna Polska. Warszawa. T. III.

Baliulis A., Mikulionis S., Miškinis A. 1991. Trakų miestas ir pilys. Vilnius.

Banytė R., Žulkus V. 1994. Jakų, pylimų žvalgomieji archeologiniai kasinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 39–43.

Baranauskas T. 2000. Lietuvos valstybės ištakos. Vilnius.

Baranauskas T. 2001. Vorutos pilis // Mūsų praeitis. Vilnius. T. 7, p. 43–70.

Baranauskas T. 2003. Lietuvos medinės pilys rašytinių šaltinių duomenimis // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 24, p. 57–106.

Baranauskas T., Zabiela G. 1998. Mindaugo dvaras Latava // Lietuvos istorijos metraštis 1997. Vilnius, p. 21–40.

Baranauskas T., Zabiela G. 2001. Vorutos pilis. Vilnius.

Baranauskas T., Zabiela G. 2004. Ceklis 1253 metais: istorinė – archeologinė analizė // Žemaičių istorijos virsmas iš 750 metų perspektyvos. Vilnius, p. 9–55.

Bartkus K. 1963. Nepastebėtas piliakalnis ties Kaunu // Kraštotyra. Vilnius, p. 110–112.

Batūra R. 1964. Kur ieškoti XIII a. vidurio „Tviremet“ // Kraštotyra. Vilnius, p. 116–130.

Batūra R. 1966a. Linkmenų pilis ir krašto gynyba XIII–XV a. // Ignalinos kraštas. Vilnius, p. 34–42.

Batūra R. 1966b. Užpalių pilis // Kraštotyra. Vilnius, p. 61–67.

Batūra R. 1970. Merkinės pilis // Merkinė. Vilnius, p. 28–35.

Batūra R. 1987. Heroika prie žilojo Nemuno // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 3, p. 22–23.

Batūra R. 2001. Veliuona – Lietuvos gynybos skydas kare su Kryžiuočių ordinu (XIII a. pabaiga – XV a. pirmasis ketvirtis) // Veliuona. Vilnius, p. 78–111.

Batūra R. 2003. Pieštvės pilis Lietuvos gynyboje. Legendinės Lietuvos pradžios pilis // Seredžius. Vilnius, p. 87–101.

Batūra R., Budreika E., Jučas M., Tautavičius A. 1971. Vilniaus pilys // Lietuvos pilys. Vilnius, p. 25–76.

Baubonis Z., Dakanis B. 1998. Radviliškio rajono piliakalnių ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius,  p. 56–59.

Baubonis Z., Dakanis B. 1998b. Maneičių piliakalnio gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 55–56

Baubonis Z., Dakanis B. 2000. Džiuginėnų piliakalnio senovės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 86–87.

Bernotas V., Daugudis V., Kudaba Č. 1970. Joniškio apylinkių įdomybės // Kraštotyra. Vilnius, p. 109–118.

Bezzenberger A. 1900. Gräberfeld bei Greyszonen, Kr. Tilsit // Sitzungsberichte der Altertumsgesellschaft Prussia. Königsberg. T. 21, p. 135–152.

Bielenstein A. 1885. Über Expedition nach Rakten und Sagare und über Burgberge an der Düna zwischen Stockmanshof und Friedrichstadt // Magazin Lettischen literarischen Geselschaft. Rīga. T. 17, d. 2, p. 291–292.

Bračiulienė R., Brazauskas M., Genys J. 2000. Tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 87–90.

Brazaitis Dž. 1994. Pyplių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 5–8.

Brazaitis Dž. 1998. Pyplių piliakalnio papėdės gyvenvietės // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 15, p. 87–106.

Brazaitis Dž., Vaitkevičius V., Zabiela G. 2000. Lietuvos–Baltarusijos sienos ruožo Švenčionių rajone žvalgymai 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 508–512.

Budziński A. 1871. Poszukiwania archeologiczne w gubernji Augustowskiej // Biblioteka Warszawska. Warszawa. T. 1, p. 230–243.

Burba A. 1902. Lokavos kalns // Mitteilungen der Litauischen literarischen Geselschaft. Heidelberg. T. 5, p. 198–199.

Butėnas P. 1922. Mūsų kalnai // Mūsų senovė. Tilžė. T. 1. Knygos 4–5, p. 590–597.

 

Cehak-Hołubowiczowa H. 1936. Zabytki archeologiczne województwa Wileńskiego i Nowogródzkiego. Wilno.

Crome H. 1937. Karte und Verzeichnis der vor- und frühgeschichtlichen Wehranlagen in Ostpreußen // Altpreußen. Juni. Heft 3, p. 97–125.

Crome H. 1938, 1839, 1940. Verzeichnis der Wehranlagen Ostpreußens // Prussia. 1938. Bd. 32. T. I, p. 173–209; 1939. Bd. 32. T. II, p. 297–324; 1939. Bd. 33, p. 263–289; 1940. Bd. 34, p. 83–154.

 

Dakanis B. 1990a. Kelmės rajono paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 183–187.

Dakanis B. 1990b. Mažeikių rajono archeologinių paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 188–189.

Dakanis B. 1992a. Archeologijos paminklų žvalgymas 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 93–98.

Dakanis B. 1992b. Šiaulių miesto ir rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 99–102.

Dakanis B. 1994. Mažai žinomi Lietuvos piliakalniai // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 1. p. 35–60.

Dakanis B., Augustinavičius R., Baubonis Z. 2002. Spėjamų piliakalnių Plačiavos durpyne tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 27–28.

Dakanis B., Merkevičius A. 1988. Nauji duomenys apie Radviliškio rajono archeologijos paminklus // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 179–181.

Dakanis B., Merkevičius A., Zabiela G. 1988. Skuodo rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 181–184.

Dakanis B., Strazdas A. 1996. Archeologijos vertybių žvalgymas Kėdainių ir Šiaulių apskrityse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 287–289.

Dakanis B., Strazdas A. 2000. Paspąsčio piliakalnio tyrinėjimai 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 90–91.

Danilaitė E. 1964. Brūkšniuotosios keramikos gyvenvietė Vakarų Lietuvoje // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 2(17), p. 23–39.

Danilaitė E. 1967. Brūkšniuotosios keramikos išnykimo Lietuvoje klausimu // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 1(23), p. 35–40.

Daugirdas T. 1994. Piliakalniai // Telšiai. Straipsniai ir istorijos dokumentai. Vilnius, p. 7–14.

Daugnora L., Girininkas A., Guobytė R., Kisielienė D., Simniškytė A., Stančikaitė M. 2004. Juodonys ir Jaros apyežeris: gamta ir gyventojai // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 26, p. 111–134.

Daugudis V. 1961. Mažulonių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. III, p. 16–40.

Daugudis V. 1962. Aukštadvario piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 1(12), p. 43–69.

Daugudis V. 1963. Nauji Paželvių piliakalnio radiniai // Švyturys. Nr. 21, p. 28.

Daugudis V. 1970a. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1970 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje1968 ir 1969 m. Vilnius, p. 29–36.

Daugudis V. 1970b. Kapsuko apylinkių piliakalnių tyrinėjimai 1968 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 m. Vilnius, p. 24–29.

Daugudis V. 1972. Koks buvo Riklikų piliakalnis // Kultūros barai. Vilnius. Nr. 2 (86), p. 47.

Daugudis V. 1972b. Brodeliškių piliakalnio tyrinėjimai 1970 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 m. Vilnius, p. 19–21.

Daugudis V. 1973. Apuolės piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 12, p. 50–51.

Daugudis V. 1973b. Nugarmėjęs į pelkę // Švyturys. Nr. 16 (592), p. 30.

Daugudis V. 1974. Bražuolės (Trakų raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1972 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje1972 ir 1973 metais. Vilnius, p. 19–22.

Daugudis V. 1977a. Dapšių (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, p. 10–20.

Daugudis V. 1977b. Daubarių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, p. 20–27.

Daugudis V. 1978a. Daubarių (Mažeikių raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1976 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 101–108.

Daugudis V. 1978b. Gyvenvietės ir pastatai // Lietuvių materialinė kultūra IX–XIII amžiuje. Vilnius. T. I, p. 14–47.

Daugudis V. 1980. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 ir 1979 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, p. 22–25.

Daugudis V. 1982a. Senoji medinė statyba Lietuvoje. Vilnius.

Daugudis V. 1982b. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, p. 32–34.

Daugudis V. 1984. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 20–22.

Daugudis V. 1984b. Kudirkos Naumiesčio piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 18–20.

Daugudis V. 1986a. Veršvų piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 22–23.

Daugudis V. 1986b. Aukštadvario piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 4, p. 34.

Daugudis V. 1986c. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 20–22.

Daugudis V. 1988a. Veršvų piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 28–31.

Daugudis V. 1988b. Imbarės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 26–28.

Daugudis V. 1990a. Imbarės piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 26–27.

Daugudis V. 1990b. Imbarės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai // Žemaičių praeitis. Vilnius. T. 1, p. 54–65.

Daugudis V. 1990c. Kudirkos Naumiesčio piliakalnis // Kudirkos Naumiestis. Vilnius, p. 12–19.

Daugudis V. 1990d. Vilniaus Plikojo kalno archeologiniai kasinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 127–130.

Daugudis V. 1992a. Dėl laidojimų Lietuvos piliakalniuose // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 9, p. 27–35.

Daugudis V. 1992b. Pagoniškųjų šventyklų Lietuvoje klausimu // Ikikrikščioniškosios Lietuvos kultūra. Vilnius, p. 50–77.

Daugudis V. 1992c. Vilniaus Plikojo kalno archeologiniai kasinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 41–44.

Daugudis V. 1993. Iš Vilniaus miesto praeities. Vilnius.

Daugudis V. 1995. Die Eisenzeitlichen Kultstätten in Litauen // Archaeologia Baltica. Vilnius, p. 121–146.

Daugudis V. 1996. Kumelionių piliakalnio tyrinėjimų reikšmė senųjų baltų genčių praeities pažinimui // Liaudies kultūra. Vilnius. Nr. 4, p. 16–24.

Daugudis V. 1998. The Aukštadvaris hill-fort // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, p. 20.

Daugudis V. 2002. Aukštadvario apylinkių proistorė // Aukštadvaris. Vilnius, p. 100–133.

Daugudis V., Lisanka A. 1982. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos archeologiniai tyrinėjimai 1978 m. // Muziejai ir paminklai. Vilnius. T. 4, p. 41–46.

Daugudis V., Stankus J. 1974. Sauginių (Šiaulių raj.) piliakalnis // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, p. 10–12.

Daugudis V., Stankus J. 1980. Lavoriškių (Vilniaus raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1978 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, p. 28–29.

Daugudis V., Tebelškis P. 1997. Iš seniausios kupiškėnų krašto praeities // Kupiškio kraštas. Vilnius, p. 13–35.

Döring J. 1884. Wo lag Rinberts Apulia? // Sitzungsberichte der kurländichen Geselchaft für Literatur und Kunst nebst Veröffentlichungen des kurländischen Provinzial-Museums, aus dem Jahre 1883. Mitau, p. 8–24.

Döring J. 1888. Die Untersuchung von Apulia // Sitzungsberichte der kurländichen Geselchaft für Literatur und Kunst nebst Veröffentlichungen des kurländischen Provinzial-Museums, aus dem Jahre 1887. Mitau,  p. 32–41.

Dowgird T. 1889a. O dwóch mogilach książecych z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi // Wisła, T. III, p. 380–389 (vertimas: Daugirdas, 1994).

Dowgird T. 1889b. Pamiątki z czasów przedhistorycznych na Żmujdzi. Opiś cmentarzyska i piłkalnia w Imbarach oraz robót, dokonanych w roku 1885 i 1886 // Pamiętnik fizyograficzny. Warszawa. T. IX, p. 3–11.

Dowgird T. 1909. Mapka archeologiczna okolicy nad dubiskiej od miasteczka Betygoły do okolicy Surwiłły // Przegląd historyczny. Warszawa. T. VIII, p. 361–366.

Dowojna-Sylwestrowicz M. 1890. Pilekalnis w Łygmianach // Wisła. Warszawa, T. IV, p. 214–215.

 

Elisonas J. 1925. Archeologinių ir šiaip įdomių tiek Panevėžio apskrities, tiek kitų artimų apylinkių, vietų sąrašas, kurį yra surinkę Panevėžio valstybinės gimnazijos mokiniai // Švietimo darbas. Nr. 4, p. 304–332; Nr. 5, p. 434–458.

 

Genys J. 1992. Žardės piliakalnio gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 44–47.

Genys J. 1994. Tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 43–45.

Genys J. 1996. Žardės gyvenvietės (Klaipėdos raj.) tyrinėjimai 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 39–41.

Genys J. 1998. 1996 m. žvalgomieji tyrinėjimai Žardės gyvenvietėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 61–62.

Genys J. 2002. Žardės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 28–30.

Gipiškis P. 1936. Zarasų kraštas. Zarasai.

Girininkas. A. 1984. Reškutėnų piliakalnis // Žvaigždė. Švenčionys. Gruodžio 11 d., p. 3–4.

Girininkas. A. 1990. Reškutėnų piliakalnis // Rytas. Švenčionys. Gegužės 30 d.

Girininkas A. 1994a. Nauji archeologiniai paminklai Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 292–298.

Girininkas A. 1994b. Apie Stajėtiškio aukų akmenį // Liaudies kultūra. Vilnius. Nr. 3, p. 8.

Girininkas. A. 1996. Reškutėnų piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 41–43.

Girininkas. A. 1998. Reškutėnų piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 62–65.

Girininkas A. 2001. Reškutėnų piliakalnis // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 21, p. 147–158.

Girininkas A., Jarockis R., Zabiela G. 1990. Nauji archeologijos paminklai Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 191–192.

Girininkas A., Semėnas V. 1993. Nalšios žemės senovė. 1. Nauji piliakalniai // Žvaigždė. Švenčionys. Liepos 28 d. Nr. 57 (6176), p. 3.

Girininkas A., Semėnas V. 2003. Archeologiniai tyrinėjimai Adutiškio krašte // Adutiškio kraštas. Vilnius, p. 5–7.

Gizevijus E. 1970. Mano gyvenimas // Lietuvninkai. Vilnius, p. 11–105.

Gliogeris Z. 1992. Nemunu. Vilnius.

Grigalavičienė E. 1978. Nevieriškių (Švenčionių raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 96–101.

Grigalavičienė E. 1982. Sokiškių piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, p. 24–27.

Grigalavičienė E. 1984. Sokiškių piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 22–25;

Grigalavičienė E. 1986a. Nevieriškės piliakalnis // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 5, p. 52–88.

Grigalavičienė E. 1986b. Sokiškių piliakalnis // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 5, p. 89–138.

Grigalavičienė E. 1986c. Kerelių piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 24–27.

Grigalavičienė E. 1988. Juodonių piliakalnio (Rokiškio raj.) tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 31–36.

Grigalavičienė E. 1989. M. e. I tūkstantmečio I pusės Kerelių (Kupiškio raj.) piliakalnio įtvirtinimai ir pastatai // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 1(106), p. 89–102.

Grigalavičienė E. 1990. Juodonių (Rokiškio raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1989 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais, p. 28–30.

Grigalavičienė E. 1992a. Kerelių piliakalnis // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 8, p. 85–105.

Grigalavičienė E. 1992b. Juodonių piliakalnis ir gyvenvietė (Rokiškio raj.) // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 9, p. 41–91.

Grigalavičienė E. 1997. Kerelių piliakalnis // Kupiškio kraštas. Vilnius, p. 36–47.

Grigonis M. 1932. Užmirštas piliakalnis // Mūsų kraštas. Telšiai. Nr. 34, p. 4.

 

Hollack E. 1908. Erläuterungen zur vorgeschichtlichen Übersichtskarte von Ostpreußen. Glogau, Berlin.

Holubovičiai E. ir V. 1941. Gedimino kalno Vilniuje 1940 metų kasinėjimų pranešimas // Lietuvos praeitis. Vilnius, Kaunas. T. I. Sąs. 2, p. 649–678. Lentelės I–VII.

Hołubowicz W. 1939. Krzywy gród z XIV w. na górze Bekieszowej w Wilnie // Wilno. Wilno. Nr. 1, p. 27–35.

 

Ignas. 1937. Nemunaitis ir jo apylinkės // Vakarai. Kaunas. Spalio 2 d. Nr. 228(531), p. 5.

Ivanauskas E. 1998. Kapinynų ir gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai Vidurio ir Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais, p. 452–455.

Ivanauskas E., Strazdas A. 2002. Alytaus rajono neaiškių piliakalnių žvalgomieji tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 42–44.

Ivanauskas E., Zabiela G. 2004. Ankstyvos lietuviškos monetos iš Šeimyniškėlių // Numizmatika. Metraštis. Vilnius. T. 2–3, p. 175–183.

 

Jablonskis I. 1969. Imbarė – sena gyvenvietė // Kraštotyra. Vilnius, p. 346–347.

Jablonskis I. 1975. Kur buvo Kretingos pilis // Kraštotyra. Vilnius, p. 177–182.

Jablonskis I. 1977. Senosios Kartenos mįslė // Švyturys. Kretinga. Gruodžio 6 d.

Jablonskis I. 1986. Mosėdžio piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 27–28.

Jablonskis I. 1988. Kartenos apylinkės paminklų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 184–185.

Jarockis R. 1992a. Kaulinių – raginių dirbinių gamyba Kernavėje XIII–XIV a. // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 9, p. 168–182.

Jarockis R. 1992b. Šinkūnų piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1990–1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 49–51.

Jarockis R. 1994a. Bubių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1993 m. žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 47–49.

Jarockis R. 1994b. Bubių piliakalnis – Dubysos pilis // Baltų archeologija. Vilnius. Nr. 2, p. 14–16.

Jarockis R. 1994c. Šinkūnų piliakalnio 1992 m. tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 45–46.

Jarockis R. 1996a. Ramulėnų piliakalnio 1994 m. archeologiniai tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 44.

Jarockis R. 1996b. XIII–XIV amžių Kernavės kauliniai – raginiai dirbiniai // Lituanistica. Nr. 4, p. 11–24.

Jarockis R. 1998a. Raktuvės piliakalnio Žagarėje papėdės gyvenvietės 1996–1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 72–74.

Jarockis R. 1998b. Šiaurės vakarų Lietuvos piliakalnių ir jų papėdžių gyvenviečių žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 66–70.

Jarockis R. 1998c. Luponių piliakalnio papėdės gyvenvietės 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 74–77.

Jarockis R. 1998d. Spitrėnų piliakalnio 1997 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 70–72.

Jarockis R. 2000a. Žagarės Žvelgaičio piliakalnio ir Kairelių senovės gyvenvietės žvalgymas 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 95–96.

Jarockis R. 2000b. Impilties piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 91–93.

Jarockis R. 2000c. Lokinės senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 94–95.

Jarockis R. 2000d. Šinkūnų piliakalnio tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 93–94.

Jodkowski J. 1908. Poszukiwania archeologiczne w Bereżanach, pow. Augustowsk, i w Liszkowie, pow. Sejneński // Światowit. Warszawa. T. VIII, p. 72–75.

Jucevičius L. A. 1959. Raštai. Vilnius.

Juknevičius P. 1989. Papušių piliakalnis: prasimanymai ir tikrovė // Panevėžio tiesa. Panevėžys. Vasario 12 d., p. 3.

Jurkštas V. 1979. Seniausia švilpynė Lietuvoje // Kultūros barai. Vilnius. Nr. 6, p. 69–70.

Jurkštas V. 1982. Bubių piliakalnio švilpynėlės // Raudonoji vėliava. Šiauliai. Rugsėjo 2 d.

 

Kanarskas J. 1994. Kačaičių piliakalnio teritorijos žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 49–50.

Kanarskas J. 1998. Sauserių piliakalnio priešpilio gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 77–79.

Karnatka G. 1994. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 236–238.

Kasperavičius S. 2002. Vembutų piliakalnis – kunigaikščio Vykinto pilis? // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 191–193.

Katalynas K. 1996. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Vilniuje, Kalnų parko rajone // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 159–160.

Kazakevičius V. 2004. Geležies amžiaus strėlės Lietuvoje II–XII/XIII a. Vilnius.

Kirailytė S. Sviliškės. Utena, 1999.

Kitkauskas N. 1989. Vilniaus pilys. Statyba ir architektūra. Vilnius.

Kliaugaitė V. 2000. Bradeliškių piliakalnio tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 96–98.

Kliaugaitė V. 2002. Punios piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 30–33.

Klimka L. 1986. Apie astronominę Palangos alko statinio paskirtį // Lietuvos istorijos metraštis 1985. Vilnius, p. 36–43.

Kolupaila S. 1935. Birutės kalnas // Lietuviškoji enciklopedija. Kaunas. T. 3, p. 1168–1169.

Kosarzewskis A. 1923. Keli tautotyros mažmožiai iš kun. A. Kosarzewskio rinkinio // Tauta ir žodis. Kaunas. T. I, p. 101–123.

Kraujalis R. 1998. 1997 metų žvalgomieji tyrinėjimai Kačaičių piliakalnyje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 79–81.

Kraujalis R. 2000. Sukinių piliakalnio, vadinamo Pilaite, pylimo žvalgymai 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 98–99.

Kraujalis R. 2002. Karmazinų gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 33–35.

Krüger E. 1883. Über den Burgberg Lehkawkalns am Litauen nähe der kurischen Grenze // Sitzungsberichte der kurländichen Geselchaft für Literatur und Kunst nebst Veröffentlichungen des kurländischen Provinzial-Museums, aus dem Jahre 1882. Mitau, p. 51–53.

Krzywicki L. 1891. Piłkalnie // Wisła. Warszawa. T. V, p. 165.

Krzywicki L. 1906. Żmudz starożytna. Dawni Żmudzini i ich warownie. Warszawa (vertimas: Kšivickis, 1928).

Krzywicki L. 1909. W poszukiwaniu grodu Mendoga // Przegląd historyczny. Warszawa. T. VIII. Z. 1, p. 20–49.

Krzywicki L. 1913. Grodzisko Derbuckie na Żmudzi // Pamiętnik fizyograficzny. Warszawa. T. XXI. Dz .V, p. 15–29. Lent. I–VI.

Krzywicki L. 1914a. Grodzisko górno-litewskie. I. Grodzisko w Duksztach. II. Grodzisko w Warancach // Pamiętnik fizyograficzny. Warszawa. T. XXII. Dz. V, p. 13–32.

Krzywicki L. 1914b. Piłkalnia pod wsią Petraszunami // Rocznik towarzystwa przyjaciol nauk w Wilnie. Wilno. T. V, p. 1–27.

Krzywicki L. 1917. Grodziska górno-litewskie. Grodzisko na Górze Oscikowej pod Rakiszkami // Pamiętnik fizyograficzny. Warszawa. T. XXIV. Dz. V, p. 1–42. Tab. I–XIII (vertimas: Kšivickis, 2000).

Krzywicki L. 1925. Dodatek. Uzupelnienia do pracy M. Małatkówny: Średniowieczne szczątki roślinne ze Żmudzi // Acta Societatis Botanicorum Poloniae. Warszawa. T. 3. Nr. 2, p. 238–241.

Krzywicki L. 1928. Piłkalnie na Litwie // Studia staropolskie. Księga ku czci Aleksandra Brüknera. Kraków, p. 154–172.

Krzywicki L. 1931. Piłkalnia w Gabryeliszkach // Księga pamiątkowa celem 250-ej rocznicy zaanłżenia universitetu Stefana Batorego w Wilnie. Warszawa, p. 175–190.

Krzywicki L. 1957. Na Żmudzi // Wspomnienia. Warszawa. T. I, p. 327–431.

Krzywicki L., Szaulys J. 1902. Pilekalnie litewskie // Przegląd Polski rozwoju przemysłu, handlu i rolnictwa. Warszawa. Nr. 1, p. 38–45.

Kšivickis L. 1928. Žemaičių senovė. Kaunas, Marijampolė (vertimas: Krzywicki, 1906).

Kšivickis L. 2000. Aukštaitijos piliakalniai. Piliakalnis ant Astikų kalno netoli Rokiškio // Žiobiškis. Vilnius, p. 33–72 (vertimas iš: Krzywicki, 1917).

Kulikauskas P. 1958a. Raginėnų (Šeduvos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai ir „Raginėnų kultūros“ klausimas // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 1(4), p. 65–69.

Kulikauskas P. 1958b. Nemenčinės piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. I, p. 20–43.

Kulikauskas P. 1959. Naujas archeologinis paminklas Užnemunėje (V–VII a. jotvingių senkapis Krikštonyse, Lazdijų raj.) // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 1(6), p. 71–88.

Kulikauskas P. 1960. Seniausi pastatai Lietuvoje // Lietuvos TSR architektūros klausimai. Kaunas. T. I, p. 33–55.

Kulikauskas P. 1965. Badania archeologiczne na Litwie w latach 1955–1961 // Acta Baltico–Slavica. Białystok. T. II, p. 203–259.

Kulikauskas P. 1970a. Paveisininkų piliakalnis ir jo tyrinėjimai // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. T. XI, p. 227–246.

Kulikauskas P. 1970b. Seniausias praeities liudininkas // Eržvilkas. Vilnius, p. 13–18.

Kulikauskas P. 1970c. Kaukų ir Obelytės piliakalnių tyrinėjimai 1967–1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje1968 ir 1969 m. Vilnius, p. 12–22.

Kulikauskas P. 1972a. Rudaminos (Lazdijų raj.) piliakalnio 1965 m. tyrinėjimų duomenys // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. T. XIII(2), p. 83–109.

Kulikauskas P. 1972b. Varnupių piliakalnio (Kapsuko raj.) tyrinėjimai 1971 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, p. 16–19.

Kulikauskas P. 1972c. Piliakalnio kaimo Rasių apylinkės Vilkaviškio rajono piliakalnis ir jo tyrinėjimai 1961 metais // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. T. XII(2), p. 143–161.

Kulikauskas P. 1974. Varnupių (Kapsuko raj.) piliakalnis 1971 m. tyrinėjimų duomenimis // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. T. XIV(1), p. 97–116.

Kulikauskas P. 1975. Sudargo piliakalniai // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. T. XV(2), p. 105–124.

Kulikauskas P. 1976. Obelytės, Alytaus raj., piliakalnio ir jo tyrinėjimų duomenys // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. T. XVI(2), p. 104–114.

Kulikauskas P. 1980. Narkūnų (Utenos raj.) „Mažojo“ piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, p. 32–35.

Kulikauskas P. 1982. Užnemunės piliakalniai. Vilnius

Kulikauskas P., Kulikauskienė R., Tautavičius A. 1961. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius.

Kulikauskas P., Luchtanas A. 1980. Archeologiniai tyrinėjimai Kernavėje 1979 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, p. 35–38.

Kulikauskas P., Zabiela G. 1999. Lietuvos archeologijos istorija (iki 1945 m.). Vilnius.

Kulikauskienė R. 1972. Maišiagalos piliakalnio tyrinėjimai 1971 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, p. 22–25.

Kulikauskienė R. 1974. Maišiagalos piliakalnio tyrinėjimai 1972 ir 1973 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, p. 23–29.

Kulikauskienė R. 1984. Ką slepia Kernavės piliakalniai // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 3, p. 12–14.

Kulikauskienė R. 1998a. The Narkūnai hill-fort // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, p. 7.

Kulikauskienė R. 1998b. The Maišiagala hill-fort // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, p. 21.

Kulikauskienė R., Kulikauskas P. 1972. Sudargo piliakalnių tyrinėjimai 1970 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1970 ir 1971 metais. Vilnius, p. 11–16.

Kumšlytis L. 1933a. Gondingos senovės liekanos // Šiaulių metraštis. Šiauliai. Nr. 4, p. 24–36.

Kumšlytis L. 1933b. Plungės miesto senovės liekanos // Šiaulių metraštis. Šiauliai. Nr. 4, p. 36–42.

Kumšlytis L. 1934a. Lieplaukio pilalė // Gimtasai kraštas. Šiauliai. Nr. 3–4, p. 186–187.

Kumšlytis L. 1934b. Stanelių senovės liekanos // Gimtasai kraštas. Šiauliai. Nr 1, p. 46–47.

Kuncevičius A. 1996. Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 160–163.

Kuncevičius A. 1998a. Senųjų Trakų piliavietės tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 258–261.

Kuncevičius A. 1998b. The Old Trakai // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, p. 24.

Kuncevičius A. 2001a. Senieji Trakai // Lietuvos gynybiniai įtvirtinimai. Vilnius, p. 64–65 (t. p. knygoje anglų kalba).

Kuncevičius A. 2001b. The development of the castles of Trakai in the 13^th to 15^th centuries // Castella maris Baltici 3–4. Turku, Tartu, Malbork, p. 99–102.

Kuncevičius A., Merkevičius A. 1986. Kudirkos Naumiesčio piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 29–30.

Kuncevičius A., Tautavičius A., Urbanavičius V. 1989. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai (1988 metų tyrimai). Vilnius, p. 10–48, 81–86, 90–96, 101–107, 111–116, 122–127, pav. 1–124.

Kuncienė O. 1969. Gaidės apylinkės archeologiniai paminklai // Gaidės ir Rimšės apylinkės. Vilnius, p. 20–23.

Kvizikevičius L. 1995. Dar viena moneta su tamgos ženklu // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 2, p. 26–27.

Kvizikevičius L. 2000. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 99–101.

Kvizikevičius L. 2001. Veliuonos ištakos ir urbanistinės raidos bruožai // Veliuona. Vilnius, p. 111–117.

Kvizikevičius L. 2002a. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 33–34.

Kvizikevičius L. 2002b. Žiegždrių piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 44–45.

 

Ličkūnas S. 1934. Mažeikių apskrities piliakalniai // Gimtasai kraštas. Šiauliai. Nr. 1, p. 49–51.

Lideikytė-Šopauskienė A. 1935. Javai iš Lietuvos piliakalnių // Vytauto Didžiojo universiteto Matematikos–gamtos fakulteto darbai. Kaunas. T. IX. Sąs. 2, p. 133–153.

Lietuvos, 1958. Lietuvos piliakalniai (atvirukai). Vilnius, I serija.

Lietuvos, 1967. Lietuvos piliakalniai (atvirukai). Vilnius, II serija.

Lietuvos, 1969. Lietuvos piliakalniai (atvirukai). Vilnius, III serija.

Lisanka A. 1984a. Vilniaus Gedimino pilies kalno tyrinėjimai 1982 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 25–26.

Lisanka A. 1984b. Vilniaus Žemutinės pilies arsenalo teritorijos tyrinėjimai 1982 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 26–28.

L. R. 1890. Pilkałnie // Wisła. Warszawa. T. IV, p. 889.

Luchtanas A. 1981. Žalvario apdirbimas ankstyvuosiuose Lietuvos piliakalniuose // Lietuvos archeologija. Vilnius. 1981. T. 2, p. 5–17.

Luchtanas A. 1984. Gyvenvietės prie Kernavės tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 28–31.

Luchtanas A. 1986. Kernavės Pilies kalno tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 34–35.

Luchtanas A. 1988a. Tyrinėjimai Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 137–142.

Luchtanas A. 1988b. Pučkorių piliakalnis // Lietuvos TSR istorijos ir kultūros paminklų sąvadas. Vilnius. T. 1, p. 398.

Luchtanas A. 1990a. Žvalgomieji tyrinėjimai Kernavėje ir jos apylinkėse // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 195–196.

Luchtanas A. 1990b. Tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 148–152.

Luchtanas A. 1990c. Kernavė: Pajautos slėnio paslaptys // Kultūros barai. Vilnius. Nr. 3, p. 64–68; Nr. 4, p. 58–62.

Luchtanas A. 1992a. Kernavės pušyno prie Neries archeologiniai tyrinėjimai 1991 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 27–29.

Luchtanas A. 1992b. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 103–107.

Luchtanas A. 1994a. „Aukuro kalno“ piliakalnio Kernavėje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 50–53.

Luchtanas A. 1994b. „Aukuro kalno“ piliakalnis Kernavėje // Baltų archeologija ir etnologija. Vilnius, p. 11–13.

Luchtanas A. 1994c. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Pajautos slėnyje Kernavėje 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 158–160.

Luchtanas A. 1995a. Kernavė, Kernavė… // Liaudies kultūra. Vilnius. Nr. 5, p. 1–9.

Luchtanas A. 1995b. Kernavės ekspedicijai 15 metų // Baltų archeologija: Naujausių tyrimų rezultatai. Vilnius, p. 42–44.

Luchtanas A. 1996a. Miesto Pajautos slėnyje Kernavėje tyrinėjimai 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 254–255.

Luchtanas A. 1996b. Kapinyno ir gyvenviečių tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 115–117.

Luchtanas A. 1998a. Gyvenviečių ir kapinyno tyrinėjimai Kernavėje, Pajautos slėnyje 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 82–86.

Luchtanas A. 1998b. Kernavė // Lithuanian archaeology: investigations and findings. Vilnius, p. 22–23.

Luchtanas A. 2002. Kernavė – litewska Troja // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, p. 11–33.

Luchtanas A., Ušinskas V. 1984. Pjautuvui – tūkstantis metų! // Tiesa. Vilnius. Rugpjūčio 23 d.

Luchtanas A., Vėlius G. 2002. Katalog // Kernavė – litewska Troja. Warszawa, p. 95–201.

Luchtanas A., Vėlius G. 2005. Archeologinių tyrinėjimų Kernavėje istorija // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius, p. 43–51.

Luchtanas A., Vitkūnas M. 2004. Kernavės gynybinis kompleksas // Karo archyvas. Vilnius, T. XIX, p. 30–83.

 

Mačiulis D. 2000. Kryžių kalno ir jį supančio kraštovaizdžio istorinė raida // Kryžių kalno istorinė raida ir jo išlikimo problemos. Šiauliai, p. 41–65.

Makarevičius A. 1925. Vilkijos apylinkės archeologiniai paminklai // Lietuva. Liepos 9 d. Nr. 150(1946), p. 2–3 (Nr. 1–12); liepos 10 d. Nr. 151(1947), p. 2–3 (Nr. 13–36); liepos 13 d. Nr. 153(1949), p. 2–3 (Nr. 37–53).

Makarevičius A. 1969. Kai piliakalnis prabyla // Muziejai ir paminklai. Vilnius, p. 98–100.

Makarevičius A. 1978. Piliakalnis ieško savo istorijos // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 2, p. 44–45.

Malonaitis A. 2002. Kulionių piliakalnio papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 45–46.

Markelevičius J. 1974. Archeologiniai tyrinėjimai Punioje 1972–1973 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, p. 29–32.

Markelevičius J., Olišauskas R. 1974. Spitrėnų (Utenos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1973 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, p. 12–14.

Markelevičius J., Patkauskas S. 1977. Liškiavos (Varėnos raj.) archeologinių paminklų tyrinėjimai 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, p. 37–40.

Mekas K. 1963. Liškiavos pilis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 10, p. 29–31.

Mekas K. 1971. Liškiavos pilis // Lietuvos pilys. Vilnius, p. 241–244.

Merkevičius A. 1974. Eketės (Klaipėdos raj.) piliakalnio tyrinėjimai 1972 m. // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, p. 15–19.

Merkevičius A. 1978a. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 111–114.

Merkevičius A. 1978b. Vaitiekūnų piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 115–118.

Merkevičius A. 1980a. Kurmaičių (Kretingos raj.) piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, p. 20–22.

Merkevičius A. 1980b. Vaitiekūnų piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1978 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, p. 26–28.

Merkevičius A. 1982. Kurmaičių piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, p. 27–28.

Merkevičius A. 1984. Aknystėlės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 31–32.

Merkevičius A. 1986. Narkūnų piliakalnio spalvoto metalo dirbiniai // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 5, p. 49–52.

Merkevičius A. 1992. Kalnelio archeologijos paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 54–55.

Merkevičius A. 1998. Kalnelio archeologiniai paminklai // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 15, p. 381–388.

Merkevičius A. 1982. Imbarės piliakalnis ir gyvenvietė I tūkstantm. pr. m. e. – IV m. e. a. // Jaunųjų istorikų darbai. Vilnius. Kn. 4, p. 87–90.

Merkevičius A. 1988. Žalvario – ankstyvojo geležies amžiaus laidojimo paminklai ir pagrindiniai laidosenos bruožai Lietuvoje (išskyrus pajūrio ruožą) // Aktualūs kultūros paminklų tyrinėjimų uždaviniai. Vilnius, p. 25–41.

Merkevičius A. 1990. Prienų rajono archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologijos paminklų tyrinėjimai 1988 ir 1989 metais, p. 196–198.

Merkevičius A., Zabiela G. 1986. Nauji piliakalniai ir senos problemos // Naujas gyvenimas. Prienai. Gruodžio 25 d.

Mickevičius J. 1937. Panemunio pilys XIV š. // Gimtasai kraštas. Šiauliai. Nr. 2–4, p. 97–106.

Mickevičius J. 1940. Putvės pilis XIV amžiuje // Gimtasai kraštas. Šiauliai. Nr. 3–4, p. 286–287.

Misiukaitė D. 1990. Vilniaus Kalnų parko teritorijos žvalgomieji tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 153–154.

 

Nagevičius V. 1934. Die Ausgrabung des Walles der vorgeschichtlichen Befestigung (Burgberg) Apuolė // Procedings of the first international congress of prehistoric and protohistoric sciences. London, p. 302–304.

Nakaitė L. 1959. Juodonių gyvenvietės (Rokiškio raj.) archeologinių tyrinėjimų duomenys // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. II, p. 138–150.

Nakaitė L. 1970. Žvilgsnis į Merkinės archeologinius paminklus // Merkinė. Vilnius, p. 21–28.

Nauburas M. 1961. Rambynas // Lietuvių enciklopedija. Boston. T. XXIV, p. 471–472.

Naudužas J. 1959. Žvelgaičio kalnas // Komunizmo aušra. Žagarė. Gruodžio 10 d. Nr. 97(883), p. 3–4.

Navarckas A. 1961. Archeologiniai radiniai Gerulių piliakalnio gyvenvietėje // Lenino keliu. Jieznas. Spalio 4 d. Nr. 78(1034), p. 3–4.

Navarckas A. 1967. Merkinės senovės gyvenvietės // Kraštotyra. Vilnius, p. 175–178.

Navickaitė O. 1959a. Guogų–Piliuonos piliakalnis // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius, T. 1(6), p. 89–101.

Navickaitė O. 1959b. Bačkininkėlių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. II, p. 103–118.

Nemanis J. 1982. Zarasų rajono archeologijos paminklų sąrašas. Zarasai.

Nemanis J. 1994. Zarasų rajono kultūros paveldas. Zarasai.

Nerman B. 1958. Grobin – Seeburg. Ausgrabungen und Funde. Stockholm.

 

Orda N. 1999. Senosios Lietuvos vaizdai. Vilnius.

Osipowicz A. 1867. Pobieżny rzut oka na niektóre zamczyska i t. zw. góry sypane od okolicy Suwalk // Tygodnik ilustrowany. R. XV. Nr. 384, p. 55–58; Nr. 385, p. 63–66.

Ozols J. 1971. Die vor- und frühgeschichtlichen Burgen Semgalens. Bonn.

Ožalas E. 1998. Tyrinėjimai prie Valdovų rūmų pietvakarinio kampo // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 272–275.

Ožalas E. 2000. Tyrinėjimai į pietus nuo Valdovų rūmų // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 345–347.

Ožalas E. 2002. Vilniaus žemutinė pilis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 153–159.

Ožalas E. 2003. Tyrimai valdovų rūmų pietinio korpuso išorėje // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T. 5. (1996–1998 metų tyrimai). Vilnius, p. 41–52, 283–284, 310–311 ir iliustracijos p. 140–277.

 

Perkowski J. 1934. Senovės gadynės pėdsakai Telšių apskrity // Gimtasai kraštas. Šiauliai. Nr. 2, p. 112–114; Nr. 3–4, p. 160–163.

Petrauskaitė D. 1959. Žiegždrių piliakalnis // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. II, p. 119–124.

Połujanski A. 1989. Wędrówka po gubernii augustowskie w celu naukowym odbite. Warszawa.

Prascevičius E. 1995. Apie Hermano Vartbergės Livonijos kronikoje 1372 m. minimą vietovę Sassen // Voruta. Vilnius. Nr. 42, p. 8.

Przybylski B. 1932. Notatki archeologiczne ze Żmudzi // Z otchłani wieków. Kraków. Z. 1, p. 1–11.

Puškorius A. 2002. Dzirmiškių piliakalnio papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 47.

Puzinas J. 1934a. Archeologiniai Impilties tyrinėjimai // Tautos mokykla. Nr. 20, p. 388–391.

Puzinas J. 1934b. Šis tas iš Įpilties tyrinėjimų // Židinys. Nr. 10, p. 322–323.

Puzinas J. 1938. Naujausių proistorinių tyrinėjimų duomenys // Senovė. Kaunas. T. IV, p. 173–301.

Puzinas J. 1962. Vl. Nagius Nagevičius kaip archeologas // Generolo gydytojo Vlado Nagiaus Nagevičiaus gyvenimo ir darbų apžvalga. Putnam, p. 236–250.

 

Rackevičius G. 1996. XV a. pradžios arbaleto ir lanko strėlių antgaliai Vilniaus žemutinėje pilyje // Baltų archeologija. Vilnius. Nr. 1(8), p. 23–25.

Rackevičius G. 1999. XV a. pr. strėlių antgaliai Vilniaus Žemutinėje pilyje // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T. 4. (1994–1995 metų tyrimai). Vilnius, p. 270–279, 319–320, 357–358.

Rackevičius G. 2002. Arbaletas ir lankas Lietuvoje XIII–XVI a. Vilnius.

Radziukynas J. 1909. Suvalkų redybos pilekalniai su žemlapiu. Varšuva.

Ramanauskas J. 1973. Naujai išaiškinti paminklai // Naujas gyvenimas. Prienai. Gruodžio 12 d.

Remecas E. 1998. Mošos (Naujasodų) gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 89–90.

Remecas E. 2001. Monetų radiniai Vilniaus Aukštutinės pilies kalne // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 8, p. 11–20.

Remecas E. 2003. Vilniaus Žemutinės pilies pinigų lobis. Vilnius.

Ribokas D. 2002. Bikūnų piliakalnis ir senkapis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 145.

Ryliškis L. 1972. Peršokšnos ežero piliakalnis // Žvaigždė. Švenčionys. Gruodžio 2 d.

Rimantienė R. 1966. Draustinio archeologiniai paminklai // Ignalinos kraštas. Vilnius, p. 16–21.

 

Sagan L. 1936. Materiały osteologiczne z piłkaln Żmudzkich // Wiadomości archeologiczne. Warszawa. T. XIV, p. 176–189.

Salatkienė B. 1994. Jurgaičių piliakalnio gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 59–64.

Salatkienė B. 1996. Kurtuvėnai – piliakalnis, dvaras, miestelis // Kurtuva. Šiauliai. Nr. 2, p. 15–22.

Salatkienė B. 1998. Bubių piliakalnio papėdės gyvenvietės žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 99–101.

Salatkienė B. 2000a. Jurgaičių piliakalnio archeologiniai tyrinėjimai // Kryžių kalno istorinė raida ir jo išlikimo problemos. Šiauliai, p. 16–40.

Salatkienė B. 2000b. Kurtuvėnų piliakalnio papėdės žvalgomieji tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 106–109.

Salatkienė B. 2004. Papilės archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai // Papilė. Vilnius. D. 1, p. 125–174.

Sarcevičius S. 1996. 1994 m. archeologinių tyrimų, vykdytų prie Vilniaus žemutinės pilies šiaurinės gynybinės sienos bei senojo Arsenalo kieme, apžvalga // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 166–169.

Sarcevičius S. 1998. 1997 metų tyrinėjimai Vilniuje, Kosciuškos gatvėje Nr. 3 // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 401–402.

Sarcevičius S. 2000. Merkinės piliakalnio papilio tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 110.

Sarcevičius S., Telksnienė E. 1996. Vilniaus Žemutinės pilies šiaurinės gynybinės sienos tyrimai // Baltų archeologija. Vilnius. Nr. 1(8), p. 30–34.

Savickis J. 1940. Prancūzų poetas apie mūsų piliakalnį // XX amžius. Kaunas. Vasario 9 d. Nr. 33(1084), p. 3.

Semėnas V. 1994. Nauji archeologiniai paminklai Švenčionių ir Ignalinos rajonuose // Baltų archeologija. Vilnius. Rugpjūtis. Nr. 2, p. 5.

Senulis S. 1995. Dar kartą apie Grigiškių–Neravų pilkapyną // Galvė. Trakai. Sausio 27 d., p. 3.

Simniškytė A. 2002a. Piliakalnių aplinkos žvalgymas Kupiškio ir Rokiškio rajonuose // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 53–54.

Simniškytė A. 2002b. Juodonių piliakalnio gyvenvietė. Chronologiniai ir struktūriniai pokyčiai // Archaeologia Lituana. Vilnius. T. 3, p. 137–156.

Simniškytė A., Stančikaitė M., Kisielienė D. 2003. Continuity and discontinuity in the Juodonys archaeological complex // Muinasaja teadus. Tallinn, Tartu. T. 13. Arheologiga Laanemere mader, p. 267–286.

Syrokomla W. 1857. Wycieczki po Litwie. Wilna. T. 1 (vertimas: Sirokomlė, 1989).

Sirokomlė V. 1989. Iškylos iš Vilniaus po Lietuvą. Vilnius (vertimas iš: Syrokomla, 1857).

Sokołowski W. 1890. Do poszukiwaniu o piłkalniach // Wisła. Warszawa. T. IV, p. 453–456.

Stankevičius J. 1925. Piliakalnis // Lietuva. Kaunas. Kovo 14 d. Nr. 59(1855), p. 4.

Stankus J. 1977. Jautakių (Mažeikių raj.) piliakalnio ir gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, p. 28–32.

Stankus J. 1978. Jautakių (Mažeikių raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1976 ir 1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 108–111.

Stankus J. 1992. Jurgaičių piliakalnio gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 55–56.

Stankus J. 1998. Tyrinėjimai Merkinėje 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 102–103.

Stankus J. 2000. Lavariškių senovės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 110–112.

Statkevičius V. 1985. Žvilgsnis į giliąją praeitį // Kraštotyra. Vilnius. T. 19, p. 81–89.

Stepiņš P. 2003. Lietuvos Žiemgalos piliakalniai // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 24, p. 229–240.

Steponaitis V. 1994. Dovainonių piliakalnio tyrinėjimai 1992 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 73–74.

Steponavičienė D. 1998. Tyrinėjimai pietvakarinėje Gedimino kalno papėdėje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 298–301.

Steponavičienė D. 2000. Vilniaus Žemutinės pilies Valdovų rūmų pietryčių kampo tyrinėjimai (perkasa Nr. 4) // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 348–351.

Steponavičienė D., Racevičius R. 2003. Ploto valdovų rūmų pietryčių kampe 1997–1998 m. tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T. 5. (1996–1998 metų tyrimai). Vilnius, p. 65–79, 284–285, 313 ir iliustracijos p. 140–277.

Strazdas A. 1998. Daugėliškių piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 106–107.

Strazdas A. 2000. Nauji piliakalniai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 119–120.

Strazdas A., Zabiela G. 1996. Karališkių piliakalnio aplinkos tyrinėjimai 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 56–59.

Stryjkowski M. 1846. Kronika Polska, Litewska, Żmudzka i wszystkej Rusi. Warszawa. T. 1.

Striškienė E. 2000. Krūminių piliakalnio senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 120–122.

Stulpinas R. 1994. Piliakalnių tyrimo ir projektavimo metodika (respublikinės reikšmės archeologijos paminklo Skomantų piliakalnio pavyzdžiu) // Architektūros paminklai. Vilnius. T. 13, p. 19–28.

Svetikas E. 1984. Giluičių gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 34–35.

Svetikas E. 1986. Alytaus piliakalnio gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 35–37.

Svetikas E. 1988. Alytaus piliakalnio gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 38–39.

Szukiewicz W. 1898. Niektóre zabytki przedhistoryczne w pow. Lidzkim // Księga pamiatkowa ku uczczeniu setnej rocznicy urodzin A. Mickiewicza. Warszawa, T. II, p. 214–228.

Szukiewicz W. 1901. Poszukiwania archeologiczne w powiatach Lidzkim i Trockim (gub. Wileńska) // Światowit. Warszawa. T. III, p. 3–29.

 

Šapaitė A. 2000. Bubių senovės gyvenvietės tyrinėjimai 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 122–124.

Šapaitė A. 2002. Salduvės piliakalnis ir papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 54–57.

Šidiškis T. 1995. Šiaurės rytų Lietuvos sakraliniai mitologiniai objektai. 2. (Švenčionių raj.) // Mūsų kraštas. Vilnius. T. 1(6), p. 135–143.

Šimėnas V. 1988. Kur stovėjo Šereikos pilis // Leniniečių balsas. Tauragė. Rugsėjo 29 d.

Šimėnas V. 1990. Kur stovėjo Sareckos pilis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 2, p. 27–28.

Šimėnas V. 1991. Dėl Sareckos pilies lokalizacijos ir skalvių – lietuvių teritorijos ribų XIII a. pabaigoje // Iš Lietuvos istorijos tyrinėjimų. Vilnius, p. 5–12.

Škimelis A. 1996. Neaiškių archeologijos objektų ir paminklų žvalgymas Kretingos raj. 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 310–314.

Šliavas J. 1967. Kai kurios pastabos žiemgalių klausimu // Kraštotyra. Vilnius, p. 50–58.

Šliavas J. 1969. Kai kurie Joniškio rajono archeologiniai paminklai // Kraštotyra. Vilnius, p. 92–97.

Šliavas J. 1970. Pašvitinio–Linkuvos apylinkių archeologiniai paminklai // Kraštotyra. Vilnius, p. 118–126.

Šneideris E. 1934. Liškiavos senovė // Gimtasai kraštas. Šiauliai. Nr. 3–4, p. 167–174.

 

Tarasenka P. 1922. Ieškojimai Neries ir Šventosios santeklyje // Mūsų senovė. Tilžė. T. I. Kn. 4–5, p. 574–590.

Tarasenka P. 1928. Lietuvos archeologijos medžiaga. Kaunas.

Tarasenka P. 1934. Apeiginiai Lietuvos piliakalniai // Židinys. Kaunas. Nr. 11, p. 409–424.

Tarasenka P. 1943. Vorutos pilis // Ateitis. Kaunas. Sausio 23 d., p. 3–4.

Tarasenka P. 1956. Lietuvos piliakalniai. Vilnius.

Tarasenka P. 1958. Kauno senovė // Kauno tiesa. Kaunas. Rugsėjo 8 d. Nr. 186(2038), p. 4; rugsėjo 9 d. Nr. 187(2039), p. 4; rugsėjo 10 d. Nr. 188(2040), p. 4; rugsėjo 11 d. Nr. 189(2041), p. 4; rugsėjo 13 d. Nr. 190(2042), p. 4; rugsėjo 14 d. Nr. 191(2043), p. 4; rugsėjo 15 d. Nr. 192(2044), p. 4; rugsėjo 16 d. Nr. 193(2045), p. 4; rugsėjo 17 d. Nr. 194(2046), p. 4; rugsėjo 18 d. Nr. 195(2047), p. 4; rugsėjo 20 d. Nr. 196(2048), p. 4; rugsėjo 22 d. Nr. 198(2050), p. 4; rugsėjo 23 d. Nr. 199(2051), p. 4; rugsėjo 28 d. Nr. 203(2055), p. 3; rugsėjo 29 d. Nr. 204(2056), p. 4; rugsėjo 30 d. Nr. 205(2057), p. 4; spalio 1 d. Nr. 206(2058), p. 4; spalio 4 d. Nr. 208(2060), p. 4; spalio 6 d. Nr. 210(2062), p. 4.

Tarasenka P. 1997. Užnemunės krašto piliakalniai. Vilnius.

Tautavičius A. 1958. Iš XIV a. Vilniaus gyventojų buities // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. I, p. 94–103.

Tautavičius A. 1959. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1957–1958 mm. // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 1(6), p. 115–134.

Tautavičius A. 1960a. Vilniaus pilies teritorijos archeologiniai kasinėjimai // Valstybinės LTSR architektūros paminklų apsaugos inspekcijos metraštis. Vilnius. T. II, p. 3–48.

Tautavičius A. 1960b. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1959 m. // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 2(9), p. 43–66.

Tautavičius A. 1960c. XIV a. medinis Vilnius // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 1, p. 28–32.

Tautavičius A. 1961. Archeologiniai kasinėjimai Vilniaus Žemutinės pilies teritorijoje 1960 m. // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 2(11), p. 103–124.

Tautavičius A. 1965. Kryžiuočiai ties Veliuona // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 10, p. 29–31.

Tautavičius A. 1968. Trakų pusiasalio pilies teritorijos 1962–1964 m. archeologinių kasinėjimų duomenys // Muziejai ir paminklai. Vilnius. T. 3, p. 48–59.

Tautavičius A. 1970. Riklikų pilkapių kasinėjimai 1969 metais // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1968 ir 1969 metais. Vilnius, p. 53–60.

Tautavičius A. 1971. Dubingių apylinkių archeologiniai paminklai // Dubingiai. Vilnius, p. 27–38.

Tautavičius A. 1971b. Pusiasalio pilis // Lietuvos pilys. Vilnius, p. 102–122.

Tautavičius A. 1972. Iš seniausių laikų // Kernavė. Vilnius, p. 26–44.

Tautavičius A. 1980. Kiti 1978 ir 1979 metais tyrinėti paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, p. 133–137.

Tautavičius A. 1995. Ar kasinėjo prof. E. Volteris Apuolės piliakalnį 1930 metais? // Baltų archeologija. Vilnius. Nr. 3(6), p. 29.

Tautavičius A. 1996. Lietuvos didžiųjų kunigaikščių rūmai. Istorija ir tyrimai // Baltų archeologija. Vilnius. Nr. 1(8), p. 2–13.

Tautavičius A. 2001. Seniausia praeitis // Veliuona. Vilnius, p. 63–77.

Tautavičius A., Jurginis J. 1968. Miesto pradžia // Vilniaus miesto istorija nuo seniausių laikų iki Spalio revoliucijos. Vilnius, p. 19–51.

Tautavičius A., Urbanavičius V. 1995. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T. 3. (1990–1993 metų tyrimai). Vilnius, p. 12–80, 150–176, 190–224, 237–251, pav. 1–266.

Tautavičius A., Urbanavičius V. 1996. Valdovų rūmų Vilniuje teritorijos tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 171–180.

Tautavičius A., Urbanavičius V. 1999. Archeologiniai tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T. 4. (1994–1995 metų tyrimai). Vilnius, p. 53–83, 129–254, 301–308, 323–235, 338–345, 361–371.

Tebelškis P. 1996a. Kampinių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 60–61.

Tebelškis P. 1996b. Papušių piliakalnio 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 62–63.

Tebelškis P. 1996c. Kunigiškių (Pajevonio) piliakalnio papėdės gyvenvietės 1994 m. žvalgomieji archeologiniai tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 61–62.

Tebelškis P. 1998. Bryzgių piliakalnio žvalgomieji tyrinėjimai 1996 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 107–108.

Tebelškis P. 2000. Piliakalnių tyrinėjimai Klaipėdos r. 1998 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 127–131.

Tebelškis P. 2000b. Degėsių piliakalnio–kapinyno, vadinamo Lapkalniu, tyrinėjimai 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 124–127.

Tebelškis P. 2002. Žvalgomieji archeologiniai tyrimai Šakių rajone // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 248–249.

Tyla A. 1966. Pirmosios rašytinės žinios apie Linkmenų apylinkes // Ignalinos kraštas. Vilnius, p. 22–33.

Tyla K. 1943. Papilio kalnelis // Ateitis. Kaunas. Spalio 15 d. Nr. 240, p. 2.

Totoraitis J. 1908. Senovės liekanos ir lietuvių mitologiški atminimai // Lietuvių tauta. Vilnius. T. I. D. 2, p. 177–204.

Totoraitis J. 1908b. Liškiavos piliakalnis ir Vokės raganos // Lietuvių tauta. Vilnius. T. I. D. 2, p. 204–208.

Trimonienė R. 2004. Papilės istorija no XIII a. iki XVI a. // Papilė. Vilnius. D. 1, p. 174–189.

 

Urbanavičienė S. 1998. Žvalgomieji tyrinėjimai Upytės piliavietėje 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 111–112.

Urbanavičius V. 1982. Punios piliakalnis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 9, p. 28.

Urbanavičius V. 1990. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 160–165.

Urbanavičius V. 1992. Skirsnemunės pilis, arba kur stovėjo Kristmemelis // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 10, p. 8–9.

Urbanavičius V. 1992b. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. II, p. 59–62.

Urbanavičius V. 1994. Vilniaus Žemutinės pilies rūmų teritorijos tyrimai 1992 ir 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 59–62.

Urbanavičius V. 1996. Senųjų gyventojų pėdsakai // Jurbarkas. Vilnius, p. 16–26.

Urtāns J. 1993. Elkšņi – Alksniai. Pieminekļi abpus robežai // Labietis. Chicago, p. 2972–2976.

 

Vaicekauskas A. 1996. Archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Kosciuškos g. Nr. 3 // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 271–275.

Vaicekauskas A. 1998. 1996 metų archeologiniai tyrinėjimai Vilniuje, Arsenalo gatvėje Nr. 3 // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 417–419.

Vaičiūnienė D. 2000. Kernavės viršutinio miesto tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 131–134.

Vaičiūnienė D. 2002a. Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 40–41.

Vaičiūnienė D. 2002b. Kernavės viršutinis miestas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 59–60.

Vailionis E. 2003. Valdovų rūmų šiaurės vakarų kampo išorės tyrimai // Vilniaus Žemutinės pilies rūmai. T. 5. (1996–1998 metų tyrimai). Vilnius, p. 99–139, 287–289, 315–319 ir iliustracijos p. 140–277.

Vaitkevičius V., Zabiela G. 1996. Nežinomi Lietuvos piliakalniai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 342–347.

Vaitkevičius V., Zabiela G. 1997. Rėvos ir Stirnių piliakalniai // Baltų archeologija. Vilnius. Nr. 1(10), p. 44–45.

Vaitkevičius V., Zabiela G. 1998. 1996–1997 metais aptiktos archeologijos vertybės // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 482–487.

Vaitkevičius V., Zabiela G. 2000. Žvalgomosios ekspedicijos Rytų Lietuvoje 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 535–546.

Vaitkevičius V., Zabiela G. 2002. Žvalgomoji ekspedicija Rytų Lietuvoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 204–210.

Vaitkevičius V. 1995. Unikalus paminklas Auksūdyje? // Žemaičių žemė. Nr. 2(7), p. 14–16.

Vaitkevičius V. 1998. Senosios Lietuvos šventvietės. Žemaitija. Vilnius.

Vaitkevičius V. 2004. Merkinė XIII–XIV amžiuje // Merkinės istorijos bruožai. Vilnius, p. 83–110.

Valančius M. 1972. Pasakojimas Antano Tretininko // Raštai. Vilnius. T. I, p. 319–402.

Valatka V. 1967a. Archeologinių tyrinėjimų dešimtmetis // Muziejai ir paminklai. Vilnius, p. 75–77.

Valatka V. 1967b. Retas radinys // Kraštotyra. Vilnius, p. 171–173.

Valatka V. 1967c. Titnaginis kirvis iš Paplienijos // Kraštotyra. Vilnius, p. 173–175.

Valatka V. 1969. Žalvario amžiaus stovykla // Muziejai ir paminklai. Vilnius, p. 65–67.

Valatka V. 1970. Buožėnų pilalė // Kraštotyra. Vilnius, p. 126–130.

Valatka V. 1973. Džiugo kalnas // Mokslas ir gyvenimas. Vilnius. Nr. 8, p. 51–52.

Valatka V. 1974. Renavo (Mažeikių raj.) piliakalnis // Archeologiniai ir etnografiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1972 ir 1973 metais. Vilnius, p. 14–15.

Valatka V. 2004. Paplinijo gyvenvietė // Žemaičių žemės tyrinėjimai. Knyga I. Archeologija. Vilnius, p. 104–122.

Valatkienė L. 1986. Šatrijos kalno pietinės pašlaitės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1984 ir 1985 metais. Vilnius, p. 38–40.

Valatkienė L. 1994. Džiugo piliakalnio ŠV gyvenvietės žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 79–84.

Valatkienė L. 2001. Renavo piliakalnis // Renavas. Žemaičių praeitis. Vilnius. T. 9, p. 15–17.

Varnas A. 2002. Papilės I piliakalnio papėdės gyvenvietės tyrimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 41–43.

Vasiļausks E. 2004. Jaunākie pētijumi Sidabrenes (Kalnjeles) arheoloģiskajos pieminekļos // Pētījumi zemgaļu senatnē. Latvijas vēstures muzeja raksti Nr. 10. Rīga, p. 103–126.

Vasiliauskas E. 2000. Žvalgomieji tyrinėjimai Raktuvės (Žagarės) piliakalnyje 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 134–138.

Vasiliauskas E. 2002. Raktuvės piliakalnis. Archeologiniai tyrinėjimai // Žiemgala. Nr. 1, p. 3–9.

Vaškelis A. 2002. Jaučakių piliakalnio papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 60–62.

Višinskis P. 1964. Keli žodžiai apie kelis piliakalnius // Raštai. Vilnius, p. 398–402.

Vitkūnas M. 2005. Kernavės miestas XIII–XIV amžiuje // Musninkai. Kernavė. Čiobiškis. Vilnius, p. 63–124.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1958a. Lietuvos archeologiniai paminklai ir jų tyrinėjimai, Vilnius.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1958b. Migonių (Jiezno raj.) archeologiniai paminklai // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. I, p. 44–64.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1959. Miniatiūrinių piliakalnių Lietuvoje klausimu // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. II, p. 125–136.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1961. Punios piliakalnio (Jiezno raj.) 1958–1959 m. tyrinėjimų rezultatai // Iš lietuvių kultūros istorijos. Vilnius. T. 3, p. 41–65.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1974. Punios piliakalnis. Vilnius.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1974b. Nauji duomenys apie žemdirbystę ir gyvulininkystę rytų Lietuvoje // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 3, p. 51–65.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1976. Enkolpionas iš Maišiagalos piliakalnio // Lietuvos istorijos metraštis 1974. Vilnius, p. 5–12.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1977. Narkūnų (Utenos raj.) gyvenvietės tyrinėjimai 1975 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1974 ir 1975 metais. Vilnius, p. 32–37.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1978. Lietuvos archeologų darbai IX–XIII amžių tyrinėjimų srityje 1968–1977 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 17–35.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1982. „Mindaugo sostu“ vadinamo Kernavės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1980 ir 1981 metais. Vilnius, p. 28–31.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1984a. Kernavės piliakalnio „Mindaugo sostas“ tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 35–38.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1984b. Kernavės „Pilies kalno“ tyrinėjimai 1983 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 38–40.

Volkaitė-Kulikauskienė R. 1986. Narkūnų Didžiojo piliakalnio tyrinėjimų rezultatai (Apatinis kultūrinis sluoksnis) // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 5, p. 5–49.

Volkaitė-Kulikauskienė R., Kulikauskas P. 1978. Narkūnų (Utenos raj.) archeologinių paminklų 1976 ir 1977 metų tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1976–1977 metais. Vilnius, p. 84–94.

Volkaitė-Kulikauskienė R., Luchtanas A. 1980. Narkūnų (Utenos raj.) „Didžiojo“ piliakalnio tyrinėjimai 1978 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1978 ir 1979 metais. Vilnius, p. 29–32.

Volteris E. 1933. Apuolė // Praeitis. Kaunas. T. 2, p. 467–472.

Volteris E. 1931. Kodėl reikėjo ištirti Apuolės piliakalnis? // Naujoji Romuva. Kaunas. Spalio 4 d. Nr. 40, p. 949–950.

 

Wachtsmuth F. 1877. Die semgallische Burg Racketten (Racken, Rahel, Ratten) // Sitzungsberichte der kurländichen Geselchaft für Literatur und Kunst nebst Veröffentlichungen des kurländischen Provinzial-Museums, aus dem Jahre 1876. Mitau. p. 53–54.

Wejtko W. 1889. Do poszukiwaniu o piłkalniach // Wisła. T. III, p. 894–899.

Wilczyński F. 1836. Wędrówka do gór Utenesa, xiążęcia Litwy założyciela Uciany // Tygodnik Peterburgski. Sankt Peterburg. T. XIV. Nr. 93, p. 559–560.

 

Zabiela G. 1987. Atrastas nežinomas piliakalnis // Naujas rytas. Raseiniai. Birželio 25 d.

Zabiela G. 1987b. Kur buvo Sprudeikio valdos? // Biržulio baseino kompleksinių tyrinėjimų dešimtmetis. Vilnius, p. 67–69.

Zabiela G. 1988a. Telšių rajono archeologijos paminklai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 186–187.

Zabiela G. 1988b. Antatilčių piliakalnio 2 (Ukmergės raj.) tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 40–43.

Zabiela G. 1988c. Antalgės piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 39–40.

Zabiela G. 1988d. Atradimai Šventosios pakrantėje // Tarybinė žemė. Zarasai. Kovo 3 d.

Zabiela G. 1990a. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 204–206.

Zabiela G. 1990b. Gyvenviečių tyrinėjimai Mažulonių piliakalnio pašlaitėje 1989 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 31–32.

Zabiela G. 1990c. Guogų (Piliuonos) piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1989 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 32–34.

Zabiela G. 1990d. Pelekonių piliakalnio I (Prienų raj.) tyrinėjimai 1988 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 36–37.

Zabiela G. 1990e. Pakalnių piliakalnio (Utenos raj.) tyrinėjimai 1989 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1988 ir 1989 metais. Vilnius, p. 35–36.

Zabiela G. 1991. Piliakalnių likimas Lietuvos valstybės susidarymo išvakarėse // Lituanistica. Nr. 4, p. 22–42.

Zabiela G. 1992a. Šeimyniškėlių piliakalnio ir papėdės gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. 1, p. 57–60.

Zabiela G. 1992b. Liudiškių piliakalnis ir papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 60–62.

Zabiela G. 1992c. Anykščių apylinkių proistorė // Anykščiai istorijoje, literatūroje, atsiminimuose. Vilnius, p. 21–47.

Zabiela G. 1992d. Petras Tarasenka apie rajono piliakalnius // Anykščiai. Anykščiai. Nr. 3, p. 19–20.

Zabiela G. 1992e. Rytų Lietuvos archeologijos paminklų žvalgymas ir žvalgomieji tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. II, p. 114–119.

Zabiela G. 1993a. Kur stovėjo Vorutos pilis? // Lietuvos istorijos metraštis 1991. Vilnius, p. 5–22.

Zabiela G. 1993b. E. Volterio archeologinė veikla Žemaitijoje // Žemaičių praeitis. Vilnius. T. 2, p. 71–77.

Zabiela G. 1994a. Šeimyniškėlių archeologijos paminklų komplekso tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 90–94.

Zabiela G. 1994b. Vorutos bylos pabaiga arba dar kartą apie Anykščių proistorę // Anykščiai. Anykščiai. Nr. 6, p. 2–4.

Zabiela G. 1994c. Vladas Nagevičius – archeologas // Žemaičių praeitis. Vilnius. T. 3, p. 65–68.

Zabiela G. 1994d. Antatilčių piliakalnių tyrinėjimai 1993 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 84–89.

Zabiela G. 1994e. Velikuškių piliakalnio „kapai“ // Gyvenviečių ir keramikos raida baltų žemėse. Vilnius, p. 46–60.

Zabiela G. 1995a. Lietuvos medinės pilys. Vilnius.

Zabiela G. 1995b. Archeologiniai tyrinėjimai Anykščių apylinkėse // Anykščiai. Anykščiai. Nr. 8, p. 2–3.

Zabiela G. 1996b. Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai 1994 ir 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 73–76.

Zabiela G. 1996c. Paverknių piliakalnio liekanų tyrinėjimai 1994 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 68–72.

Zabiela G. 1996d. Dovainonių piliakalnio ir jo aplinkos tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995metais. Vilnius, p. 63–66.

Zabiela G. 1996e. Pilėnų pilies paieškos 1995 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1994 ir 1995 metais. Vilnius, p. 352–353.

Zabiela G. 1997a. Scandinavian arrowheads in Lithuania // Archaeologia Baltica. Vilnius. T. 2, p. 133–140.

Zabiela G. 1997b. Retos monetos iš Šeimyniškėlių piliakalnio // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 4, p. 61–64.

Zabiela G. 1997c. Sedos apylinkės II tūkstantmečio pradžioje // Žemaičių praeitis. Vilnius. T. 5. Seda. p. 12–14.

Zabiela G. 1998a. Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimai 1996 ir 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 115–119.

Zabiela G. 1998b. Ruklos piliakalnio tyrinėjimai 1997 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 112–114.

Zabiela G. 1998c. Paslapties sostinė // Liaudies kultūra. Vilnius. Nr. 2, p. 1–6 (interviu L. Giedraičiui).

Zabiela G. 1998d. Žvalgomieji tyrinėjimai naftotiekio Mažeikiai–Būtingė trasoje 1996 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 497–507.

Zabiela G. 1998e. Vėlaičių piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 119–125.

Zabiela G. 1998f. Obelių – Kriaunų apylinkių senovė // Obeliai – Kriaunos. Vilnius, p. 26–50.

Zabiela G. 2000a. Šeimyniškėlių piliakalnio archeologinių kasinėjimų dešimtmetis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 141–143.

Zabiela G. 2000b. Lokėnėlių piliakalnio tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 138–141.

Zabiela G. 2000c. Šukionių piliakalnio tyrinėjimai 1998 metais // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1998 ir 1999 metais. Vilnius, p. 144–146.

Zabiela G. 2001a. Piliakalniai // Utenos krašto enciklopedija. Vilnius, p. 44–57.

Zabiela G. 2001b. Piliakalniai–slėptuvės // Lietuvos archeologija. Vilnius. T. 21, p. 399–412.

Zabiela G. 2001c. Naujas Lietuvos piliakalnių sąrašo papildymas (1995–2000 m.) // Kultūros paminklai. Vilnius. T. 8, p. 21–36.

Zabiela G. 2001d. Nuo medinės prie mūrinės pilies (Motai Europoje ir Lietuvoje) // Lietuvos pilių archeologija. Klaipėda, p. 9–41.

Zabiela G. 2002a. Tariamos kulto vietos keliuose tyrinėtuose Lietuvos piliakalniuose // Nuo kulto iki simbolio. Vilnius, p. 84–104.

Zabiela G. 2002b. Šeimyniškėlių piliakalnis ir senojo kelio vieta // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 47–49.

Zabiela G. 2002c. Dvyliktas Šeimyniškėlių piliakalnio tyrinėjimų sezonas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 70–73.

Zabiela G. 2002d. Skiemonių parapijos senovė // Anykščiai. Anykščiai. Nr. 19, p. 2–6.

Zabiela G. 2002e. Vieškūnų piliakalnis ir papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 49–54.

Zabiela G. 2002f. Ąžuolpamūšės piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 62–65.

Zabiela G. 2002g. Laužiškio piliakalnis // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 66–70.

Zabiela G. 2002h. Antatilčių antrojo piliakalnio tyrinėjimai 1987 m. // Eskizai. Ukmergė. Nr. 12, p. 5–14.

Zabiela G. 2003. Iš tolimiausios Viešvėnų apylinkių praeities // Viešvėnai: istorija ir dailės paminklai. Vilniaus dailės akademijos darbai. T. 28. Vilnius, p. 9–21.

Zabiela G. 2004b. Upytės žemė II tūkstantmečio pirmoje pusėje // Iš Panevėžio praeities. Upytės žemei 750 metų. Panevėžys, p. 22–35.

Zabiela G. 2005. Atkasta Tauragnų apylinkių praeitis // Tauragnai. Vilnius, p. 105–120.

Zabiela G., Vaitkevičius V. 1998. Archeologijos paminklų žvalgymas Žemaitijoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1996 ir 1997 metais. Vilnius, p. 487–497.

 

Žadeikis P. 1932a. Kas šiemet daroma Apuolėje // Naujoji Romuva. Kaunas. Liepos 31 d. Nr. 30–31 (82–83), p. 688.

Žadeikis P. 1932b. Nauji kasinėjimai Apuolėje // Naujoji Romuva. Kaunas. Rugpjūčio 14 d. Nr. 32–33 (84–85), p. 715.

Žadeikis P. 1933. Kasinėjimai Apuolėje // Suvažiavimo darbai. Kaunas. T. 1, p. 393–402.

Žalnierius A. 2002. Veliuonos piliakalnio II papilio tyrinėjimai 1999 m. // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2000 metais. Vilnius, p. 54–55.

Žalnierius A. 2002b. Lentainių piliakalnio papėdės gyvenvietė // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2001 metais. Vilnius, p. 73–75.

Žilėnienė D., Žilėnas A. 1969. Antalieptės apylinkių senovė // Kraštotyra. Vilnius, p. 97–103.

Žiogas J. 1909. Archeologiški tyrinėjimai Gaidės apylinkėse // Lietuvių tauta. Vilnius. T. I. D. 3, p. 313–333.

Žulkus V. 1977. Radiniai Birutės kalne // Tarybinė Klaipėda. Klaipėda. Gegužės 22 d.

Žulkus V. 1984a. Laistų gyvenvietės žvalgomieji kasinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 41–43.

Žulkus V. 1984b. Birutės kalno ir gyvenvietės tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1982 ir 1983 metais. Vilnius, p. 43–46.

Žulkus V. 1985. Birutės kalnas ir Palanga // Baltija. Vilnius, p. 7–13.

Žulkus V. 1986. Birutės kalnas ir gyvenvietė Palangoje // Lietuvos istorijos metraštis 1985. Vilnius, p. 21–35.

Žulkus V. 1988. Grigaičių Pilalės (Plungės raj.) žvalgymas // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1986 ir 1987 metais. Vilnius, p. 43–44.

Žulkus V. 1992a. Birutės kalno gyvenvietės Palangoje tyrinėjimai // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1990 ir 1991 metais. Vilnius. T. I, p. 62–65.

Žulkus V. 1992b. Palanga als kurischer Handelsplatz an der Ostseeküste im 9.–12. Jahrhundert // Vakarų baltų istorija ir kultūra. Klaipėda. T. 1, p. 47–62.

Žulkus V. 1994. Birutės kalno gyvenvietė Palangoje // Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 1992 ir 1993 metais. Vilnius, p. 94–96.

Žulkus V. 1997. Palangos viduramžių gyvenvietės // Acta Historica Universitatis Klaipedensis. Klaipėda. T. VI.

Žulkus V. 1999. Palangos priešistorė ir viduramžiai archeologo akimis. Palangiškiai pagonys // Palangos istorija. Klaipėda, p. 11–94.

Žulkus V., Klimka L. 1989. Lietuvos pajūrio žemės viduramžiais. Vilnius, p. 35–56, 73–93.

 

Волкайте-Куликаускене Р., Лухтан А. 1981. Редкие монеты из Восточной Литвы // Coветская археология. Москва. № 4, с. 265–270.

Голубовичи E. и B. 1945. Bильно – Кривой город // Kpaткие сообщения института истории материальной культуры АН СССР. Mocква, Ленинград. Bыпуск XI, c. 114–126.

Гуковский K., Чернышев H. M. 1889. Юрборг // Памятная книжка Ковенской губернии на 1900 г. Ковно. Отдел. II, с. 81–108.

Гуревич Ф. 1962. Дpeвности Белорусского Понеманья. Москва, Ленинград.

Даугудис B. 1966. Apxeoлогические pacкoпки городищ в Норкунай (Пренайский р–н) в 1964–1965 гг. // Мaтериалы к отчетной конференции apxeoлогических и этнографических экспедиций 1964–1965 гг. Bильнюс, с. 5–6.

Даугудис B. 1966b. Heкоторые данные о происхождении и хронологиии шероховатой керамики в Литве // Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai. A serija. Vilnius. T. 3(22), p. 55–66.

Даугудис B. 1966c. Apxeoлогические pacкoпки поселения у местечка Лаваришкес (Bильнюсский p-н) в 1965 г. // Мaтериалы к отчетной конференции apxeoлогических и этнографических экспедиций 1964–1965 гг. Bильнюс, с. 7–8.

Даугудис В. 1988. Городище Саугиняй // Древности Литвы и Белорусии. Вильнюс, с. 51–58.

Жогас И. 1900. Apxeoлогические заметки по Тельшевскому уезду // Памятная книжка Ковенской губернии на 1901 год. Ковно. Отдел. 4, с. 33–49.

Забела Г. 2002. Городище Шяйминишкеляй – предпологаемое место замка Ворута // Castrum, urbis et bellum. Баранавiчы, с. 131–145.

Кживицкий Л. 1909. Жмудские пилькалнисы // Известия Императорской археологической коммиссии. Санкт-Петербург. Выпуск 29, с. 82–129.

Кживицкий Л. 1913. Последние моменты неолитической эпохи в Литве // Сборник в честь семидесятилетия Дмитрия Николаевича Анучина. Москва, с. 301–318.

Kyликаускас П. 1966a. Исследования ropoдищ Занеманья и ятвяжский вопрос // Мaтериалы к отчетной конференции apxeoлогических и этнографических экспедиций 1964–1965 гг. Bильнюс, c. 17–19.

Kyликаускас П. 1966b. Исследования ropoдищ Занеманья – юго-западной части Литвы // От эпохи бронзы до раннего феодализма. Таллин, с. 72–86.

Kyликаускас П. 1968a. Исследование ropoдищ Занеманья в Литве // Liber Josepho Kostrzewski octogenario a veneratoribus dicatus. Wrocщaw, Warszawa, Krakуw, c. 297–313.

Лухтан А. 1986. Скотоводство и охота в Восточной Литве в тысячелетии до н. э. // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. T. XXV, p. 3–19.

Лухтан А. 1987. Селище в Кернаве на берегу р. Нярис // Lietuvos TSR aukštųjų mokyklų mokslo darbai. Istorija. Vilnius. T. XXVIII, p. 3–21.

Лухтан А. 1988. Клад из Кернаве // Coветская археология. Москва. № 2, c. 251–256.

Лухтан А., Сазонов Ю. В. 1989. Строительство в Кернаве в I и первой половине II тысячелетия н. э. // Археология и история Пскова и Псковской земли. 1988. Псков, c. 36–38.

Отчёт, 1910. Отчёт Императорской Археологической Коммиссии за 1907 г. Санкт Петербург.

Отчёт, 1912. Отчёт Императорской Археологической Коммиссии за 1908 г. Санкт Петербург.

Отчёт, 1913. Отчет Императорской Археологической Коммиссии за 1909 и 1910 годы. Санкт Петербург, c. 172–173.

Покровский Ф. В. 1893. Археологическая карта Виленской губернии. Вильна.

Покровский Ф. В. 1897. K исследованию курганов и городищ на восточной окрайне современной Литвы // Труды IX apxeoлогического съезда. Mocква, Т. II, с. 138–196, тaбл. IX–XII.

Покровский Ф. В. 1899. Археологическая карта Ковенской губернии. Вильна.

Скобич Ф. 1900. Meстечко Колтыняны // Памятная книжка на 1901 год. Ковно. Отдел IV, с. 50–64.

Тарасенко П. Ф. 1952. Городища Литвы // Kpaткие сообщения института истории материальной культуры АН СССР. Mocква, Ленинград. Выпуск XLII, c. 86–91.

Tayтавичюс A. 1966. Археологические раскопки в Велионе и ее окрестностях в 1965 г. // Мaтериалы к отчетной конференции apxeoлогических и этнографических экспедиций 1964–1965 гг. Bильнюс, с. 19–21.

Tayтавичюс A. 1970. Apxeoлогические исследования в Литве в 1962–1966 гг. // Acta Baltico–Slavica. Białystok. T. VII, p. 207–241.

Шукевич B. 1893. Об археологических местностях в Лидском и Троцком уездах // Труды Виленского отделения Московского предварительного комитета по устройству IX apxeoлогического съезда в Bильне. Bильна. Отдел 1, c. 96–100.

 

 

Santrumpos

 

API – KPC Archeologijos paveldo institutas

AŽŪS – Anykščių savivaldybės žemės ūkio skyriaus archyvas

DM – Druskininkų muziejus

JL – Juozo Lukošiūno asmeninis archyvas

JPTA – Jonavos rajono savivaldybės paveldotvarkos tarnybos archyvas

KH – AB „Hidromelioracija“ archyvas (Kaunas)

KMPT – Kauno miesto paminklotvarkos tarnyba

KPC – Kultūros paveldo centras

KPT – Klaipėdos miesto paminklotvarkos tarnyba

KVAD – Kultūros vertybių apsaugos departamentas

KVAD KTP – KVAD Kauno teritorinis padalinys

KVAD ŠTP – KVAD Šiaulių teritorinis padalinys

LIIR – Lietuvos istorijos instituto Rankraštynas

LIIR VD – LIIR V. Daugudžio fondas

LNM – Lietuvos nacionalinis muziejus

MAB RS – Mokslų akademijos bibliotekos Rankraščių skyrius

MSA – Molėtų rajono savivaldybės administracijos statybos, komunalinio ūkio ir ekologijos reikalų skyriaus archyvas

PH – UAB „Panevėžio hidroprojektas“ archyvas

PSA – Plungės savivaldybės archyvas

RKM – Rokiškio kraštotyros muziejus

RRP – Rambyno regioninis parkas

RŽŪS – Rokiškio rajono žemės ūkio skyriaus archyvas

SP – API, seni pasai

ŠAM – Šiaulių „Aušros“ muziejus

ŠH – UAB „Šilutės hidroprojektas“ archyvas

ŠHA – UAB ,,Šiaulių hidroprojektas“ archyvas

TŽ – tarybinis topografinis žemėlapis

UŽŪS – Utenos rajono žemės ūkio skyriaus archyvas

VAA – Vilniaus apskrities archyvas

VAK – KPC F. 1, A. 1, Valstybės archeologijos komisijos archyvas

VDKM – Vytauto Didžiojo karo muziejus

VH – UAB „Vilniaus hidromelioracija“ archyvas

ZKPS – Zarasų rajono Kaimo plėtros skyriaus archyvas

ŽŪM – Žemės ūkio ministerijos archyvas