Archeologijos paveldas sunkiai pritaikomas visuomenės poreikiams. Dėl griežtų naudojimo apribojimų nemažai šių kultūros vertybių tapo nenaudojamo miško brūzgynais, krūmynais, nešienaujamais piktžolių laukais. Jas naudoti kaip paprastus miškus ar pievas draudžiama, o eksploatuoti laikantis kultūros vertybių apsaugos reikalavimų ekonomiškai neapsimoka, tuo tarpu vertybes nežalojančių pritaikymo būdų neieškoma. Nemažai archeologijos vertybių buvo surasta žemės judinimo darbų metu, kasant karjerus, tranšėjas inžineriniams tinklams, pamatus statiniams, ūkines duobes, ariant.
         Paminklosauga pasiekė, kad karjerai toliau nebūtų eksploatuojami, tačiau jų rekultivacijai lėšų neatsirado. Statiniais užstatytose archeologinių vietų dalyse dar dažnai pasitaiko statinių eksploatacijai būtinų savavališkų žemės judinimo darbų. Juos kontroliuoti sunku, nes daugelis jų trumpalaikiai, žalojimų pėdsakai greitai paslepiami. Neišvengiama kartais ir naujų žalojimų, kuriuos sąlygoja prevencinių archeologijos vertybių išsaugojimo darbų stoka.
        Kitos archeologinės vietos nyksta ardomos gamtos reiškinių, jų išsaugojimo darbai brangūs ir dėl to retai kada atliekami.
       Siekiant atkreipti visuomenės dėmesį į seniausius Lietuvos istorijos liudininkus ir skatinti šių kultūros paveldo vertybių išsaugojimą ateities kartoms, skelbiamas geriausių archeologijos paveldo išsaugojimo darbų konkursas.